Konstitisyon 1805
Konstitisyon 1805 lan òganize Ayiti kòm yon anpi anba Jean-Jacques Dessalines. Li konfime endepandans, rejte retou pwopriyetè kolonyal epi li tabli règ sou gouvènman, pwopriyete, relijyon, sitwayènte ak defans nasyonal.
Deklarasyon Endepandans
Nan 1 janvye 1804, lidè revolisyonè yo reyini Gonayiv epi yo pwoklame ansyen koloni franse a endepandan. Jean-Jacques Dessalines pale devan ofisye ak pèp ki te rasanble yo, epi tèks endepandans yo asosye ak Louis Boisrond-Tonnerre anonse yon…
Batay Vètyè
Nan fen 1803, ekspedisyon franse a te febli akòz lagè, maladi, pwoblèm pwovizyon ak nouvo inite fòs ayisyen yo anba Jean-Jacques Dessalines. Rès lame franse a te konsantre bò Kap Fransè.
Batay Krèt-a-Pyewo
Pandan ekspedisyon Napoleyon Bonaparte an 1802 pou retabli kontwòl Lafrans sou Sen Domeng, fòs ayisyen yo te okipe pozisyon fòtifye Krèt-a-Pyewo nan vale Latibonit la. Twoup franse yo atake fò a plizyè fwa pandan defansè yo t ap…
Revolisyon Ayisyen an Kòmanse
Nan mwa out 1791, yon gwo soulèvman pete nan plenn Nò Sen Domeng lan, koloni esklavajis Lafrans ki te pote plis pwofi. Travayè ki te anba esklavaj atake plantasyon, kraze machin ak bilding, epi yo leve kont sistèm…
Bwa Kayiman
Yo sonje Bwa Kayiman kòm yon rasanbleman ki te fèt nan plenn Nò Sen Domeng lan yon ti tan anvan gwo soulèvman mwa out 1791 lan. Plizyè rakonte mete Dutty Boukman, Cécile Fatiman, pratik relijye, kowòdinasyon politik ak…